
Dešimt metų su lape: kodėl „Laimė yra lapė“ vis dar randa kelią į vaikų širdis
Prieš dešimt metų pasirodė knyga apie berniuką Povilą ir oranžinę lapę. Vėliau ji pelnė Metų knygos vaikams titulą, Amerikos bibliotekų asociacijos Batchelder apdovanojimą, o šiandien ją galima perskaityti dar 20 kalbų. Jubiliejaus proga „Aukso žuvys“ išleido atnaujintą leidimą, o kūrėjos Evelina Daciūtė ir Aušra Kiudulaitė pasakoja, kaip gimė lapė ir kodėl knygoje apie laimę yra vietos liūdesiui.
Yra knygų, kurias perskaitome ir padedame į lentyną, ir yra tokių, prie kurių grįžtame vėl ir vėl. Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Laimė yra lapė“ – iš antrųjų. 2026-ųjų spalį jai suėjo dešimt metų.
Tai istorija apie berniuką Povilą ir parke sutiktą lapę. Apie draugystę, kuri ne visada paprasta, apie atsisveikinimą, ilgesį ir laimę, kuri dažnai slepiasi mažiausiuose dalykuose.
Per dešimtmetį knyga pelnė svarbiausius įvertinimus: 2017 metais ji išrinkta Metų knyga vaikams, o 2019-aisiais gavo Amerikos bibliotekų asociacijos Mildred L. Batchelder apdovanojimą. Šiandien ją galima perskaityti dar 20 kalbų. Jubiliejaus proga leidykla „Aukso žuvys“ išleido atnaujintą leidimą su nauju viršeliu ir pakeistomis kelių atvartų detalėmis. Pati Povilo ir lapės istorija liko tokia, kokią skaitytojai pamilo prieš dešimt metų.
Viskas prasidėjo nuo sūpynių
Evelina Daciūtė Aušros Kiudulaitės iliustracijas aptiko internete. Jos jau bendradarbiavo, kai 2015 metų kovą susirašinėjant gimė sakinys:
„Su lape draugauti – tas pats, kas suptis sūpynėse.“
Vieną dieną labai gera, kitą – nebe taip. Aušrai mintis patiko, Evelina netrukus parašė visą istoriją, o iliustruotoja ėmė kurti jos pasaulį. Vaikščiodamos po Vilnių kūrėjos kalbėjosi apie lapę kaip apie žmogų – jos brandą, patirtį ir kasdienišką išmintį. Galiausiai abi joje atpažino po dalelę savęs.
Net berniuko vardą rinko taip, kaip renkamas tikram vaikui, – sudarė ilgus sąrašus. Laimėjo Povilas.
Oranžinė laimė ir mėlynas liūdesys
Atsivertus knygą pirmiausia krinta į akis ryški oranžinė lapė ir gilūs mėlyni tonai. Spalvos čia ne puošmena.
Aušra Kiudulaitė pasakoja, kad kurdama knygą išgyveno labai sunkų asmeninį laikotarpį. Knygos spalvos keičiasi nuo oranžinės lapės laimės iki tamsiai mėlynų ir šaltų pilkų liūdesio bei netekties spalvų.
„Laimė yra tada, kai nėra nelaimės. Laimė yra išmokti būti po nelaimės. Ir didelė laimė visuomet turėti vilties.“
Todėl „Laimė yra lapė“ – ne vien linksma istorija apie neįprastą draugystę. Ji padeda vaikams ir suaugusiesiems kalbėtis apie jausmus, kuriems sunku rasti žodžių.
Kodėl vaikų knygoje reikia vietos liūdesiui
Povilo ir lapės draugystėje ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Gyvenimas keičiasi, kartais tenka išsiskirti, o ne visus sprendimus vaikai gali priimti patys.
Evelinos Daciūtės atsakymas paprastas: vaikus po truputį reikia ruošti ne tik džiugiems, bet ir sunkesniems išgyvenimams. Nusivylimai, klaidos ir atsisveikinimai – irgi gyvenimo dalis.
Autorė primena, kad ir suaugusieji ne visada būna teisūs. Vaikui svarbu matyti, kad jie nėra tobuli ir daro klaidų, nes tada jis supranta, kad ir pats turi teisę klysti.
Ką atrasti skaitant dešimtą kartą
Aušra Kiudulaitė kviečia pažvelgti į tai, ką skubėdami praleidžiame. Knygos priešlapiuose surašyti tikri vaikų pasisakymai apie tai, kas jiems yra laimė. Pačiai Aušrai mažas džiaugsmas – tai, pavyzdžiui, sekmadienio blynai su braškių uogiene. Iliustracijose atidus skaitytojas ras ir užuominų į Antoine'o de Saint-Exupéry bei vokiečių vaikų rašytojo Janoscho kūrybą.
Tai viena priežasčių, kodėl paveikslėlių knygas verta skaityti neskubant: tekstas pasakoja vieną istorijos dalį, iliustracijos – kitą.
Knyga, kuri gyvena savo gyvenimą
Tokio skaitytojų dėmesio ir tarptautinio pripažinimo kūrėjos nesitikėjo. Aušrai Kiudulaitei „Laimė yra lapė“ primena bendrą jos ir Evelinos vaiką: jos padėjo jam išmokti kalbėti, o dabar jis gyvena savarankiškai. Gal tai ir yra gražiausia, kas gali nutikti knygai – ji nebepriklauso vien autorėms, nes kiekvienas skaitytojas randa joje kažką savo.
Pasakio šeimoje ši knyga turi ypatingą vietą. Senąjį mūsų egzempliorių skaitėme tiek kartų, kad teko ne sykį klijuoti. Todėl jubiliejinis leidimas mums – ne dar viena graži knyga, o susitikimas su sena, labai mylima drauge.
Jei „Laimė yra lapė“ jūsų namuose dar neapsilankė, pats metas susipažinti. O po skaitymo paklauskite vaikų: kas šiandien jums buvo laimė?
- 1
Laimė yra lapė (jubiliejinis leidimas)„Aukso žuvys“, 2026. Naujas viršelis, atnaujintos kelių atvartų detalės Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
Straipsnis parengtas pagal leidyklos „Aukso žuvys“ Pasakiui perduotą pokalbį su rašytoja Evelina Daciūte ir iliustruotoja Aušra Kiudulaite. Visą pokalbį skaitykite LRT.lt.
Dėkojame leidyklai „Aukso žuvys“ už pasidalintą pokalbį ir nuotraukas. Daugiau jų knygų vaikams ir paaugliams rasite leidyklos svetainėje.


