Pasakis
Japonų knygos vaikams lietuviškai: kaip Momotaras virto Riešučiuku ir ką skaityti šiandien
Pasakis rekomenduoja

Japonų knygos vaikams lietuviškai: kaip Momotaras virto Riešučiuku ir ką skaityti šiandien

Pasakis6 min.

1907 metais japonų berniukas, gimęs iš persiko, lietuviškai virto Riešučiuku. Nuo tada išversta daugiau japonų knygų vaikams, nei galėtume pagalvoti: Pasakio šeimos pamėgtas „Nenoriukų darželis“, drakonų legendos, katės ir pasakų rinkiniai. Pasakojame, ką verta paieškoti šiandien.

1907 metais Kaune spaustuvininkas ir būsimas Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis išleido septynias japonų pasakas. Viena jų – apie berniuką Momotarą, gimusį iš persiko. Lietuviškai jis virto... Riešučiuku.

Pasakos buvo verstos iš rusų kalbos, tad tikslumu nepasižymėjo. Bet nuo jų prasidėjo japonų literatūros kelias į Lietuvą.

Šiandien japonų literatūra mums dažniausiai reiškia Harukį Murakamį. Jo romanai lietuviškai leidžiami nuo 2003-ųjų, o iki 2021 metų išleistos net 23 jo knygos. Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad Murakamio vertimai sudarė maždaug trečdalį visos Lietuvoje išleistos japonų grožinės literatūros.

Tačiau tarp Riešučiuko ir Murakamio buvo dar vienas etapas. Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose lietuvių skaitytojai atrado Akutagavą, Kobo Abę ir Kavabatą – dažniausiai per rusų ar kitų kalbų vertimus. Vienas pirmųjų tiesiai iš japonų kalbos versti ėmėsi Arvydas Ališauskas. Ir tarp jo vertimų buvo ne tik suaugusiųjų klasika, bet ir vaikų knyga, kurią mūsų šeima skaitė tiek kartų, kad mintinai mokame ištisas istorijas.

„Nenoriukų darželis“ – mūsų šeimos klasika

Rieko Nakagawa. Ikimokyklinukams.

Ar pažįstate vaiką, kuris viską nori daryti savaip? Susipažinkite su Sigerus – „Nenoriukų darželio“ neklaužada.

Kiek kartų kvatojomės iš jo išdaigų! Kaip jis vis pasprukdavo nuo vilko, kaip kopdavo į Juodąjį kalną pas paslaptingą miško berniuką... Prie knygos grįždavome vėl ir vėl.

Septyniose istorijose įprastas darželio gyvenimas susipina su neįtikėtiniausiais įvykiais: čia atsiranda ir vilkas, ir banginis, ir miško paslaptys. Svarbiausia – knyga nemoralizuoja. Ji žiūri į pasaulį vaiko akimis, kuriose net paprasčiausia taisyklė kartais atrodo keista, o kiekviena diena gali virsti nuotykiu.

Rieko Nakagawa (1935–2024) Japonijoje išgarsėjo ir kitais veikėjais: 1963 metais su seserimi iliustruotoja Yuriko Omura ji sukūrė dvi peles Guri ir Gura, tapusias japonų vaikų literatūros klasika. Lietuviams ji pažįstama iš „Nenoriukų darželio“: pirmasis leidimas, išverstas Arvydo Ališausko, pasirodė 1978 metais, o 2009 metais „Vaga“ išleido jį dar kartą su Yuriko Omura iliustracijomis.

„Taro nuotykiai kalnų šalyje“ – kai mama virsta drakonu

Mijoko Macutani. Jaunesniems mokyklinukams.

Jei „Nenoriukų darželis“ žavi humoru, tai Mijoko Macutani (1926–2015) nukelia į senųjų legendų pasaulį. Berniuko Taro mama pavirsta drakonu, o jam tenka įveikti nepaprastus išbandymus. Tai pasakojimas apie šeimą, pasiaukojimą ir žmogaus santykį su gamta.

Beje, japoniškas drakonas – ne europietiška pabaisa, kurią būtina nugalėti. Jis dažniau siejamas su vandeniu ir gamtos jėgomis, todėl ši istorija gali nustebinti vaikus, drakonus pažįstančius tik iš vakarietiškų pasakų.

Rašytoja apysaką sukūrė remdamasi liaudies padavimais, originalas pasirodė 1960 metais. Lietuviškai knyga išleista 1974 metais leidykloje „Vaga“ ir 1988 metais „Vyturyje“ – pastarąjį leidimą iš rusų kalbos vertė Jonas Šiožinys. Lietuviškai turime ir kitą autorės apysaką, „Mažąją Momo“, kurią 1979 metais iš japonų kalbos išvertė Arvydas Ališauskas.

„Berniukas, kuris piešė kates“ – kai talentas tampa supergalia

Lafcadio Hearn. Skaityti kartu su jaunesniais vaikais.

Berniukas, užuot dirbęs ar mokęsis, piešia kates. Visur, kur tik gali. Suaugusieji nerimauja – kol paaiškėja, kad jo piešiniai gali nuveikti kai ką visiškai netikėto.

Tai sena japonų folkloro motyvais sukurta pasaka apie kūrybiškumą ir drąsą eiti savo keliu. O jos klausimas aktualus ir šiandien: ar visada suprantame vaiko talentą, jei jis neatitinka mūsų lūkesčių?

Įdomus ir pats autorius. Lafcadio Hearnas (1850–1904) gimė Graikijoje, gyveno Airijoje, Anglijoje ir JAV, o persikėlęs į Japoniją sukūrė šeimą, priėmė Koizumi Yakumo vardą ir tapo vienu žinomiausių japonų kultūros pasakotojų Vakarams. Lietuviškai pasaką 2021 metais išleido „Helios“, ją iliustravo latvių dailininkė Anita Kreitusė.

Pasakų rinkiniai: po vieną istoriją kiekvieną vakarą

„Penkiaspalvis elnias“ – 35 japonų liaudies pasakos, kurias iš japonų kalbos išvertė Dagija Kugevičiūtė, o iliustravo Rytis Kugevičius (2012). Stebuklingi gyvūnai, pažadai, ištikimybė ir pagarba gamtai. Kai kurie senųjų pasakų siužetai gana aštrūs, tad mažiesiems geriau jas skaityti kartu.

„Budos skrybėlės“ – 31 trumpa pasaka iš įvairių Japonijos regionų. Iš japonų kalbos jas išvertė ir rinkinį sudarė Kotryna Šešelgytė. Puikus pasirinkimas šeimoms, mėgstančioms kas vakarą perskaityti vieną užbaigtą istoriją.

„Japonų pasakos“ (1999) – tradiciniai pasakojimai ir legendos, iš japonų kalbos išversti Vytauto Dumčiaus. Vertėjas ilgus metus puoselėjo japonų kalbos ir kultūros pažinimą Lietuvoje, dirbo Klaipėdoje, tad šis rinkinys turi ir klaipėdietišką ryšį.

„Japonų pasakos ir legendos“ (2026) – naujausias pasirinkimas 6–10 metų vaikams, kurį dar galima rasti knygynuose. Čia sutiksime išdykusius tanukius ir akmeninę beždžionę Songoką, į japonų pasakojimus atkeliavusią iš kiniškos „Kelionės į Vakarus“. Tiesa, tai italų rašytojos Stefanios Leonardi Hartley perpasakojimai, o ne japonų autorės kūryba. Vertė Karolina Tomkutė.

Paaugliams: katinas, kuris pasakoja pats

Vyresniems skaitytojams verta atsiversti Hiro Arikawos „Keliaujančio katino kronikas“. Romano pasakotojas – katinas, keliaujantis per Japoniją su savo šeimininku. Iš japonų kalbos knygą išvertė Marijus Kriaučiūnas, o „Baltos lankos“ jau išleido trečiąjį leidimą. Tai jautri istorija apie draugystę ir atsisveikinimą, tad nosinę verta turėti po ranka.

Kurių dar laukiame

Kai kurie garsiausi japonų vaikų literatūros herojai lietuviškai dar neprabilo. Raganaitė Kikė iš Eiko Kadono knygos „Kikės siuntų tarnyba“ (1985) daugeliui pažįstama iš „Studio Ghibli“ filmo, o pati rašytoja 2018 metais pelnė Hanso Christiano Anderseno premiją. Lietuviškai nėra ir Nakagawos pelių Guri ir Guros. Leidėjai, tai užuomina.

Kur šių knygų ieškoti?

Dalis knygų jau seniai išparduotos. Prieš ieškodami naudotų egzempliorių, pasitikrinkite savo bibliotekos katalogą arba ibiblioteka.lt – senesnius leidimus dažnai galima pasiskolinti nemokamai.

  1. 1Nenoriukų darželisRieko NakagawaPasakio šeimos klasika! Septynios istorijos ikimokyklinukams. Vertė Arvydas Ališauskas, iliustr. Yuriko Omura. Vaga, 2009. Ieškokite bibliotekoje ar tarp naudotų. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  2. 2Taro nuotykiai kalnų šalyjeMijoko MacutaniJaponų legendų įkvėpta apysaka jaunesniems mokyklinukams. Vertė Jonas Šiožinys. Vyturys, 1988. Ieškokite bibliotekoje ar tarp naudotų. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  3. 3Berniukas, kuris piešė katesLafcadio HearnIliustruota pasaka apie talentą ir drąsą, 3–5 m. Iliustr. Anita Kreitusė. Helios, 2021. Šiuo metu neparduodama. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  4. 4Penkiaspalvis elnias. Japonų liaudies pasakosJaponų liaudies pasakos35 pasakos. Vertė Dagija Kugevičiūtė, iliustr. Rytis Kugevičius. Metodika, 2012. Ieškokite bibliotekoje ar tarp naudotų. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  5. 5Budos skrybėlės. Japonų liaudies pasakosSud. Kotryna Šešelgytė31 trumpa pasaka, vertė iš japonų kalbos. Studio Lubinas, 2015. Šiuo metu neparduodama. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  6. 6Japonų pasakosJaponų liaudies pasakosTradiciniai pasakojimai ir legendos. Vertė Vytautas Dumčius. Alma littera, 1999. Ieškokite bibliotekoje ar tarp naudotų. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  7. 7Japonų pasakos ir legendosStefania Leonardi HartleyPerpasakojimai 6–10 m. vaikams. Vertė Karolina Tomkutė. Alma littera, 2026. Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
  8. 8Keliaujančio katino kronikosHiro ArikawaPaaugliams ir suaugusiems. Vertė Marijus Kriaučiūnas. Baltos lankos, 3-asis leidimas, 2020 Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →

Vienas berniukas iš Japonijos

Kai mūsų vaikai kvatojo iš Sigerus išdaigų, jiems buvo visai nesvarbu, kad jį sukūrė japonų rašytoja, o lietuviškai jis prabilo prieš beveik pusę amžiaus. Jie tiesiog atpažino išdaigininką, kuris galėtų būti jų draugas darželyje.

Gal tai ir yra geriausias vertimo įrodymas.

Iliustracija: Katsushika Hokusai, „Women Distracting a Child whose Kite is caught in a Tree“ (1795). Cleveland Museum of Art, Wikimedia Commons, CC0.

Šaltiniai

Veskite skaitymo dienoraštį Pasakyje

Nemokamas lietuviškas skaitymo dienoraštis vaikams, šeimoms ir mokykloms: perskaitytos knygos, ženkliukai ir klasės skaitymas vienoje vietoje.

Pradėti nemokamai