Guliverio kelionėms – 300 metų: maži žmonės, didžiulės ambicijos ir knyga, kuri nebuvo skirta vaikams

Įsivaizduokite, kad vieną rytą pabundate pririštas prie žemės, o jūsų kūnu vaikštinėja mažyčiai žmogeliai. Arba atsiduriate šalyje, kurioje paprasta musė didelė kaip paukštis. Skamba kaip nuostabi vaikų pasaka? Tačiau prieš 300 metų Jonathanas Swiftas tokią istoriją parašė visai ne vaikams.

Ar žinojai?

• 🥚 Kad Liliputija ir Blefuskų sala kariavo dėl to, nuo kurio galo reikia daužti virtą kiaušinį?
• ✍️ Kad pirmajame leidime nebuvo Swifto vardo, o autoriumi pasirašė pats Guliveris?
• 🏝️ Kad Guliveris aplankė ne dvi, o keturias šalis, tarp jų skraidančią salą ir protingų arklių kraštą?
• 📖 Kad lietuviškai Guliveris prabilo daugiau kaip prieš 110 metų, 1911-aisiais?

Atsakymai ir visa istorija – žemiau.

1726 m. spalio 28 d. Londone pasirodė knyga, kuriai buvo lemta tapti viena garsiausių pasaulio literatūros kelionių.

Jos pavadinimas buvo gerokai ilgesnis nei šiandien įprastas: „Kelionės į kelias tolimas pasaulio šalis“. O autoriumi titulinio lapo nurodytas ne Jonathanas Swiftas, bet pats keliautojas Lemuelis Guliveris.

Knyga sulaukė milžiniško susidomėjimo. Skaitytojai žavėjosi nepaprastais nuotykiais, atpažino pašiepiamus politikus, ginčijosi dėl paslėptų prasmių.

Praėjo trys šimtmečiai, pasikeitė valstybės, valdovai ir ištisos kartos, tačiau Guliveris vis dar keliauja. Tik šiandien dažnas skaitytojas pažįsta kiek kitokį Guliverį nei tas, kurį sukūrė Swiftas.

Kas buvo žmogus, sukūręs Guliverį?

Jonathanas Swiftas gimė 1667 metais Dubline, Airijoje. Jis buvo rašytojas, publicistas, politinių pamfletų autorius ir anglikonų dvasininkas.

Swiftas nebuvo iš tų, kurie pasaulį laikė gražiu ir teisingu. Jis puikiai pažinojo politinį gyvenimą, žmonių tuštybę, godumą ir nesibaigiančius ginčus dėl valdžios. Tačiau užuot parašęs dar vieną rimtą traktatą apie visuomenės ydas, jis pasirinko kur kas gudresnį kelią.

Jis sukūrė šalis, kurių nėra, kad galėtų papasakoti apie žmones, kurie iš tikrųjų egzistuoja.

Guliveris tapo tarsi veidrodžiu, kuriame skaitytojai galėjo pamatyti save, savo valdovus ir visą visuomenę. Tik tas veidrodis kartais buvo labai kreivas.

Knyga iš pradžių pasirodė anonimiškai, apsimetant tikru keliautojo pasakojimu. Ji net buvo papildyta žemėlapiais, datomis ir geografinėmis detalėmis, kad neįtikėtinos istorijos atrodytų kuo įtikinamesnės.

Ir kas gi galėtų atsispirti tokiai kelionei?

Keturios kelionės, keturi nepaprasti pasauliai

Daugelis prisimena Guliverį Liliputijoje, galbūt dar milžinų šalyje. Tačiau originalus romanas sudarytas iš keturių dalių, ir kiekvienoje jų slypi vis kitokia mintis apie žmones.

1. Liliputija – kai maži žmonės turi labai didelių ambicijų

Po laivo katastrofos Guliveris pabunda nepažįstamoje saloje. Jis negali pajudėti: rankos, kojos ir net plaukai pririšti prie žemės. Aplink jį zuja maždaug penkiolikos centimetrų ūgio žmogeliukai, ginkluoti lankais ir strėlėmis.

Guliveris jiems atrodo tikras milžinas. Tačiau netrukus paaiškėja, kad mažieji liliputai turi didžiulių rūpesčių. Jų visuomenėje verda politinės intrigos, vyksta kova dėl pareigų, o su kaimynine Blefuskų sala kariaujama dėl... kiaušinio!

Taip, kiaušinio. Kadaise Liliputijoje visi virtus kiaušinius daužė nuo bukojo galo. Bet kartą dabartinio imperatoriaus senelis, dar berniukas, taip daužydamas kiaušinį įsipjovė pirštą. Tuomet jo tėvas, tuometinis imperatorius, įsakė visiems liliputams kiaušinius daužti nuo smailiojo galo.

Daug kam tas įsakymas nepatiko. Kilo maištai: vienas imperatorius neteko gyvybės, kitas – karūnos. Nepaklusnieji, vadinami drūtgaliais (daužantys nuo bukojo galo), pabėgo į kaimyninę Blefuskų salą, kuri juos priglaudė ir ėmė kariauti su Liliputija. O naujos tvarkos besilaikantys liliputai buvo vadinami plongaliais (daužantys nuo smailiojo galo).

Šis, rodos, juokingas nesutarimas tampa rimtų konfliktų priežastimi. Swiftas šitaip šaipėsi iš savo laikų religinių ir politinių nesantaikų, ypač protestantų ir katalikų ginčų: Liliputija primena Angliją, o Blefuskų sala – Prancūziją.

Bet ar ši istorija po 300 metų neatrodo keistai pažįstama? Kartais didžiausi ginčai kyla dėl pačių mažiausių dalykų.

2. Brobdinjagas – kai milžinas staiga tampa nykštuku

Antrojoje kelionėje viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Jeigu Liliputijoje Guliveris buvo milžinas, tai Brobdinjage jis pats tampa mažyčiu žmogeliuku tarp milžinų.

Paprasti gyvūnai jam virsta siaubingomis pabaisomis, žmonių veidai atrodo neįprastai šiurkštūs, o kasdieniai daiktai – milžiniški. Šioje šalyje Guliveris tampa smalsumą keliančiu mažyčiu padarėliu, kurį galima nešiotis dėžutėje.

Tačiau bene įdomiausia nutinka jam susitikus su karaliumi. Guliveris išdidžiai pasakoja apie savo tėvynę: jos valdžią, kariuomenę, įstatymus ir didingus pasiekimus. Bet karaliui visa tai sukelia ne susižavėjimą, o pasibaisėjimą žmonių žiaurumu, karais ir godumu.

Swiftas čia užduoda labai paprastą, bet nepatogų klausimą: ar tai, kas mums atrodo didinga, iš šalies iš tiesų atrodo taip pat?

3. Laputa – skraidanti sala ir mokslininkai, pamiršę sveiką protą

Trečioji Guliverio kelionė nuveda į vieną keisčiausių pasaulių. Čia virš žemės skraido ištisa sala – Laputa. Jos gyventojai taip pasinėrę į matematiką, muziką ir abstrakčius apmąstymus, kad kartais net nepastebi, kas vyksta aplinkui.

Vėliau Guliveris apsilanko Lagado akademijoje, kur mokslininkai vykdo neįtikėtinus eksperimentus. Vienas jų mėgina iš agurkų išgauti saulės spindulius! Kiti kuria sudėtingus būdus paprasčiausiems dalykams atlikti, nors jų išradimai neatrodo kam nors naudingi.

Tai nėra mokslą apskritai išjuokianti istorija. Swiftas veikiau klausia, kas atsitinka, kai žmogus taip susižavi savo išmintimi, kad pamiršta tikrovę ir sveiką protą.

Šioje kelionėje Guliveris aplanko ir kraštą, kuriame sutinka nemirtinguosius. Skamba kaip didžiausia žmonijos svajonė? Tik Swiftas primena, kad amžinas gyvenimas ir amžina jaunystė nėra tas pats.

4. Protingų arklių šalis – kas iš tiesų yra žmogus?

Ketvirtoji kelionė bene labiausiai skiriasi nuo įprastos vaikiškos nuotykių istorijos. Guliveris atsiduria šalyje, kurioje gyvena protingi, kalbantys arkliai – ygagai. Jie vadovaujasi protu, vengia melo ir puikuojasi savo tvarkingu gyvenimu.

Tačiau toje pačioje šalyje gyvena ir jahai – į žmones panašūs, laukiniai, godūs ir agresyvūs padarai. Keliautoją ištinka nemalonus atradimas: būtybės, kurios išoriškai panašiausios į jį patį, pasižymi pačiomis bjauriausiomis savybėmis.

Swiftas kelia klausimą, kurį nelengva atsakyti net suaugusiajam: kas iš tikrųjų daro mus žmonėmis – išvaizda, protas ar gebėjimas elgtis žmogiškai?

Tai pati tamsiausia ir filosofiškiausia romano dalis. Jos pabaigoje Guliverio požiūris į žmoniją pasikeičia taip stipriai, kad grįžti į įprastą gyvenimą jam tampa nelengva.

Kaip suaugusiesiems parašyta satyra tapo vaikų klasika?

Štai čia prasideda vienas įdomiausių Guliverio kelionių istorijos posūkių.

Swiftas rašė suaugusiesiems. Jis norėjo pašiepti politinę sistemą, visuomenės kvailumą, tariamą išmintį ir žmogaus puikybę. Tačiau po šia kandžia satyra slypėjo kažkas nepaprastai patrauklaus vaikams: milžinai, mažyčiai žmonės, skraidančios salos, kalbantys arkliai. Pasauliai, kuriuose viskas veikia kitaip.

Leidėjai greitai suprato, kad iš šio romano galima sukurti ir nuostabią nuotykių knygą jaunesniems skaitytojams. Taip ilgainiui pradėjo rastis sutrumpinti, iliustruoti, vaikams pritaikyti leidimai. Juose dažniausiai daugiausia dėmesio skirta Liliputijai ir milžinų šaliai, o sudėtingesnės politinės bei filosofinės dalys buvo sutrumpinamos arba visai praleidžiamos. Pavyzdžiui, Dublino Trinity koledžo bibliotekoje saugoma vienintelė žinoma išlikusi 1761 m. Dubline išspausdinta sutrumpinta versija.

Dėl to užaugo ne viena karta, pažįstanti Guliverį pirmiausia kaip fantastinių nuotykių herojų. Ir tai nėra blogai. Vaikas gali žavėtis milžiniškais batais, mažais nameliais ir nuostabiomis kelionėmis. O suaugęs, iš naujo perskaitęs originalą, gali netikėtai atrasti visai kitą knygą. Tai vienas iš tų retų kūrinių, kurie gali augti kartu su savo skaitytoju.

Guliveris Lietuvoje – daugiau nei šimtmetį

Lietuviškai Guliveris prabilo daugiau kaip prieš šimtą metų.

Kaip rašo Giedrė Narbutaitė žurnale „Rubinaitis“, dar 1911 metais Vilniuje buvo išleistas bene pirmasis lietuviškas adaptuotas pasakojimas „Gulivero kelionės“, vos aštuonių puslapių apimties. Jį išvertė Marija Antanavičiūtė-Alytienė. 1924 metais, leidyklos „Švyturys“ serijoje „Jaunimo biblioteka“, pasirodė pilnas dviejų tomų vertimas „Guliverio kelionės į nežinomas šalis“, kurį vertė Leopoldas Dymša.

Vėliau Guliverio istorija Lietuvoje buvo perleidžiama daugybę kartų, įvairiais vertimais ir sutrumpintomis versijomis.

Šiandien skaitytojai gali atrasti ir visą originalų romaną. 2023 metais leidykla „Nieko rimto“ išleido nesutrumpintas „Guliverio keliones“, kurias iš anglų kalbos išvertė Rita Bakanienė, o iliustravo australų dailininkas Robertas Ingpenas, apdovanotas Hanso Christiano Anderseno medaliu. Šis leidimas leidžia atrasti ne tik pažįstamus nuotykius, bet ir visas keturias keliones bei sudėtingesnes Swifto mintis.

300 metų, o pasaulis vis dar keliauja su Guliveriu

2026 metais Guliverio kelionių jubiliejus minimas visame pasaulyje.

Dublino Trinity koledžo bibliotekoje iki gruodžio pabaigos veikia paroda „Gulliver at 300“. Joje pristatomi leidimai nuo seniausių iki šiuolaikinių: komiksų ir knygelių su išskleidžiamais paveikslėliais.

Liverpulio universitetas parengė virtualią parodą „Gulliver's Travels: Before and Beyond“, kurioje galima ne tik susipažinti su istoriniais leidiniais, bet ir pasiklausyti originalaus romano ištraukų anglų kalba. Tekstus skaito aktoriai, rašytojai ir literatūros tyrinėtojai.

🌍 Aplankyti virtualią Guliverio 300-mečio parodą

Tai gražus priminimas, kad net po trijų šimtų metų knyga gali būti gyvas kultūros įvykis.

Nuo kokio amžiaus skaityti Guliverio keliones?

Viskas priklauso nuo leidimo.

Maždaug 7–9 metų vaikams puikiai tiktų iliustruota, sutrumpinta istorija apie Liliputiją ir milžinų šalį. Čia daug fantazijos, netikėtų nuotykių ir progų pasikalbėti apie tai, kaip skirtingai pasaulį mato dideli ir maži.

Vyresniems paaugliams jau verta siūlyti visas keturias keliones. Originale gausu sudėtingesnio humoro, politinės satyros, nemalonių ir kartais žiaurių scenų, todėl jį geriausia atrasti jau turint daugiau skaitymo patirties. Beje, IBBY Lietuva 2023 m. „Nieko rimto“ leidimą savo apžvalgoje priskyrė jaunesniesiems paaugliams.

Suaugusiesiems tai galimybė grįžti prie vaikystėje pažįstamo herojaus ir nustebti, kiek daug tuomet liko nepastebėta. Galbūt šeimoje net galima perskaityti dvi skirtingas versijas ir palyginti, ką iš jų pasiėmė kiekvienas skaitytojas.

1. 1Guliverio kelionėsJonathan SwiftNieko rimto, 2023. Vertė Rita Bakanienė, iliustravo Robertas Ingpenas. Nesutrumpintas leidimas su visomis keturiomis kelionėmis, 376 psl.♡ Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
2. 2Guliverio kelionėsJonathan SwiftAlma littera, 2025. Sutrumpintas leidimas vaikams nuo 7 metų: perpasakojo Caterina Falconi, iliustravo Diletta Sartori. 96 psl., kietas viršelis. Leidykloje išparduota, bet dar parduodama knygynuose ir antrinėje rinkoje♡ Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →
3. 3Guliverio kelionėsJonathan SwiftJotema, 2018. Sutrumpintas, adaptuotas pasakojimas mažiesiems: sudarė Renata Buinickienė, iliustravo Inga Navickaitė. 80 psl., kietas viršelis. Naujos leidykloje nebėra, galima rasti antrinėje rinkoje♡ Noriu perskaitytiŽiūrėti knygą →

Ar mes tikrai taip pasikeitėme per 300 metų?

Turbūt įdomiausia Guliverio kelionių savybė yra ta, kad jos neprarado savo kandumo.

Šiandien mes gyvename pasaulyje, apie kurį Swiftas negalėjo nė įsivaizduoti. Turime lėktuvus, internetą, dirbtinį intelektą, galime per kelias sekundes susisiekti su žmogumi kitame pasaulio krašte. Tačiau vis dar ginčijamės dėl menkniekių. Vis dar mėgstame pasirodyti protingesni už kitus. Vis dar painiojame valdžią su išmintimi, o didelius žodžius – su dideliais darbais.

Galbūt todėl Guliveris ir šiandien turi ką mums papasakoti. Jo kelionės primena, kad pasaulį galima pamatyti visai kitaip, jeigu tik pakeisi žiūrėjimo kampą.

Kartais užtenka tapti milžinu. Kartais – visai mažyčiu žmogeliuku. O kartais tereikia atsiversti seną, prieš 300 metų parašytą knygą.

Šaltiniai

• IBBY Lietuva, žurnalas „Rubinaitis“ – Giedrė Narbutaitė, „Fantastinis Jonathano Swifto pasaulis“. Keturios kelionės, pirmieji lietuviški leidimai.
• Airijos nacionalinė biblioteka – „300 Years of Gulliver's Travels“. Originalaus leidimo metai, leidėjas ir kūrinio istorija.
• Dublino Trinity koledžo biblioteka – „Gulliver at 300“. Jubiliejinė paroda ir 1761 m. sutrumpinta versija.
• Liverpulio universitetas – virtuali 300-mečio paroda. Istoriniai leidimai ir įgarsintos romano ištraukos.
• Leidykla „Nieko rimto“ – „Guliverio kelionės“. Nesutrumpintas lietuviškas leidimas, vertimas ir iliustracijos.
• IBBY Lietuva – 2023 metų vaikų ir paauglių knygos. Lietuviško 2023 m. leidimo bibliografiniai duomenys (Vilnius: Nieko rimto, 376 p.).